Global platform for Cities of Learning
About
Playlists
Sign up
1

Konfliktų atsiradimo priežastys

Join
OverviewBadges

Konfliktų atsiradimo priežastys

Join

Content

Konfliktinės situacijos turi labai skirtingus priežastinius šaltinius.

1. Resursų paskirstymas
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl nuosavybės, valdymo ar perdavimo teisių į kokį nors objektą.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gavo 300 eurų projektui įgyvendinti. Dalis moksleivių nori išleisti pinigus tikslui pasiekti, kita dalis nori skirti daugiau lėšų savo asmeniniams poreikiams.

2. Užduočių tarpusavio sąveika
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl darbų arba atsakomybių paskirstymo.
Pavyzdys. Sprendžiant grupinę mokyklinę užduotį moksleivių grupė negali tarpusavyje susitarti dėl atsakomybių pasiskirstymo. Viena iš užduočių yra ženkliai sunkesnė už kitas ir niekas nenori jos imtis.

3. Skirtingas požiūris į tikslus
Konfliktuojančios pusės pateko į situaciją, kurioje, pavyzdžiui, gali būti keletas užduočių, ir kiekviena konflikto pusė gali siekti savo asmeninių tikslų.
Pavyzdys. Klasė gavo didelę užduotį, kurią atlikti paskirstė kelioms grupėms. Viena iš grupių ignoruoja projekto atlikimo datas, todėl nespėja atlikti savo dalies.

4. Skirtingi požiūriai į tikslo siekimo būdus
Konfliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet kiekviena iš pusių turi savo asmeninę nuomonę apie tai, kokiais būdais reikėtų tą padaryti.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gauna pakankamai sudėtingą užduotį, dalis moksleivių nori tiesiog surasti paruoštą informaciją internete, kita dalis nori sąžiningai surinkti informaciją, apdoroti ją ir savarankiškai parašyti referatą.

5. Netenkinanti komunikacija
Kofliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet neturi gebėjimo kokybiškai reikšti mintis, emocijas ir nuomones. Arba konfliktuojančios pusės yra atskirtos tarpininko, kuris nekokybiškai perduoda informaciją nuo vienos konfliktuojančios pusės kitai.

6. Psichologinių ypatybių skirtingumai

Konfliktai kyla tuomet, kai konflikto pusės priklauso skirtingoms amžiaus grupėms, skiriasi jų kultūra arba turi kitokio pobūdžio skirtingumų. Pavyzdžiui, dažnai vyresnio amžiaus žmonės turi savo asmeninę nuomonę dėl daugelio klausimų ir mano, kad jų amžius ir patirtis priimant sprendimą yra vertingiausi.

Pavyzdys Nr. 1. Paaugliai mėgsta nešioti sportinius batus be kojinių, o tėvai stengiasi priversti apsiauti kojines.

Pavyzdys Nr. 2. Mokytojas mokykloje nori gauti iš moksleivių atliktas užduotis, apipavidalintas tam tikru būdu – taip, kaip to reikalaujama pagal programą. Kai kurie moksleiviai žvelgia į užduoties atlikimą kūrybiškai ir apipavidalina ją ne taip, kaip reikalauja mokytojas. Dėl to mokytojas susidaro įspūdį, kad moksleiviai tingi ir neatsakingai žvelgia į darbą.

Gilinantis į konfliktines priežastis, svarbu suprasti kaip jie yra klasifikuojami. Pateiksime tris pagrindines kategorijas:

Konfliktų klasifikavimas pagal dalyvius:
• tarpasmeniniai;
• tarp asmenybės ir grupės;
• tarpgrupiniai.

Klasifikavimas pagal konfliktų turinį:
• konfliktai, turintys pagrindą – tai konfliktai, pagrįsti realia situacija, kuri turi būti išspręsta;
• konfliktai, netrintys pagrindo – tai konfliktai, kurie yra greičiau išgalvoti pačių konfliktuojančių pusių. Tokios situacijos labiau reikalauja laiko apmąstymui nei sprendimo, siekiant, kad konfliktuojančios pusės suprastų, kad konflikto išties nėra.

Klasifikavimas pagal funkcionalumą:
• Konstruktyvūs konfliktai. Tokių konfliktų rezultatas – teigiama patirtis, kurią gaus visos konflikto pusės, taip pat sustiprinti įgūdžiai konkrečiai problemai spręsti.
• Destruktyvūs konfliktai. Tokie konfliktai kelia daug neigiamų emocijų visoms konflikto pusėms ir gali būti ilgą laiką neišpręsti.

Konfliktogenai

Konfliktogenai – tai žodžiai ir poelgiai, kuriais žeminamas kito žmogaus orumas ir kartu provokuojamas destruktyvių konfliktų atsiradimas. Dauguma konfliktogenų nėra suplanuoti įžeidimai, neretu atveju žmogus gali sukurti konfliktogeną to net nepastebėdamas. Todėl kiekvienam žmogui yra svarbu stebėti savo elgesį ir atsisakyti poelgių, kuriais gali įžeisti kitą žmogų.

Pagrindiniai konfliktogenų tipai:

• Tobulumo siekimas;
• Agresyvumo išraiška;
• Egoizmo išraiška;
• Taisyklių nepaisymas;
• Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

Kviečiame įsiskaityti į šią teorinę informaciją ir šioje veikloje kviesime apmąstyti, su kokiais konfliktais dažniausiai susiduriate jūs ir dėl kokių priežasčių. Tai geras įrankis pradėti savirefleksiją apie turimus elgesio modelius savyje.

Get activity badge

Get activity badge subtitle

Konfliktų atsiradimo priežastys Get this badge

Šis ženkliukas patvirtina, kad susipažinau plačiau su pateiktomis konfliktų priežastimis, klasifikacija bei apmąsčiau kokia konfliktinių situacijų raiška labiausiai dominuoja mano elgesio modeliuose. Tai padeda ugdytis savikritiškumą ir tarpasmeninių santykių valdymą.

You have to finish all tasks to get the badge
Tasks
Task no.1
Evidence verified by: one activity organiser
Kokios konfliktinės priežastys labiausiai dominuoja mano tarpasmeniniuose santykiuose ir dėl ko?
Task no.2
Evidence verified by: one activity organiser
Kuri konfliktų atsiradimo priežastis mažiausiai dominuoja jūsų kasdieniame darbe? Dėl ko?
Task no.3
Evidence verified by: one activity organiser
Kaip atpažįstate konfliktines situacijas? Kokios jos dažniausiai būna ir kokius jausmus jums kelia?

Badges
1

Skills

ESCO
#reflexion
ESCO
#conflict management
ESCO
#advise on conflict management
Personal development
Added to playlist (1)
Time to complete: 20 minutes
Share:

Organisers

New Dimension in Career Guidance

Used in playlists

Konfliktinių situacijų raida ir sprendimo būdai
New Dimension in Career Guidance
Created on Vilnius City of Learning
Badgecraft hosts this platform and develops it together with leading educational organisations. The European Union's programme Erasmus+ granted co-funding for building the first version of this platform. Contact support@badgecraft.eu.
Platform
Change to another language:
Co-funded by the Erasmus+ programme of the European Union
HomeAll activitiesPlaylistsMap