Konfliktinių situacijų raida ir sprendimo būdai

Content

Kur yra tarpasmeniniai santykiai, visada yra tikimybė susidurti su įvairių pozicijų, nuostatų, vertybių ar kitų situacijų, sankirtomis. Esminis klausimas, kaip mes tai atpažįstame, kaip suvokiame to priežastis ir kaip adekvačiai pasirenkame tai spręsti. 
﻿
Šiame mokymosi grojaraštyje susipažinsime plačiau su pačiu konflikto fenomenu ir nuodugniau tyrinėsime kaip galime tai atpažinti, spręsti bei valdyti.
﻿
Konfliktas – tai skirtingų nuomonių, pozicijų, tikslų ir požiūrių susidūrimas, kuris gali įvykti tarp dviejų ar daugiau žmonių. Kiekvieno konflikto esminiai dalykai – konfliktinė situacija, konflikto objektas ir pozicija konflikto metu.
﻿
Konfliktinė situacija – tai konkretaus žmogaus požiūris į egzistuojantį požiūrių nesutapimą dėl savęs paties (savo tikslų, galimybių ir t. t.) ir dėl oponento – jo tikslų, individualių ir asmens ypatybių konkrečiomis aplinkybėmis, taip pat dėl to, kaip oponentas mato savo paties situaciją. Kitaip tariant, žmogus nesutinka su kitu žmogumi ar grupe žmonių.
﻿
Konflikto objektas – tai objektas (dalykas), subjektas (persona, žmogus) arba reiškinys, tapęs įvykusių nesutarimų priežastimi. Paprasčiau tariant, tai, dėl ko nesutaria abi konfliktuojančios pusės.
﻿
Pozicija konflikto metu – žodžiais išreikštas kiekvienos konfliktuojančios pusės noras. Kiekviena iš konfliktuojančių pusių išreiškia savo požiūrį į situaciją, susijusią su konfliktu.
﻿
﻿
Grįžtamąjį ryšį suteikia:
﻿
Brigita Baškevičiūtė - edukatorė bei jaunimo darbuotoja, intensyviai dirbanti darbo su jaunimu lauke daugiau nei 7 metus. Turimas aukštasis etikos išsilavinimas bei šiuo metu studijuojamas sociologijos magistras, įkvepia aktyviai nagrinėti futurologijos svarbą. Tai mokslas apie ateitį, kuris padeda atrasti įrankius kaip paruošti jaunus žmones ateičiai, remiantis technologinės pažangos tyrimais.
﻿
﻿
Projektas "New Dimension In Career Guidance" finansuojamas ERASMUS+ programos
﻿

Activities to complete

Complete the following activities, earn badges and you will see your playlist progress updated

Konfliktų atsiradimo priežastys

Mandatory

20 minutes

View full activity

Content

Konfliktinės situacijos turi labai skirtingus priežastinius šaltinius. 
﻿
1. Resursų paskirstymas
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl nuosavybės, valdymo ar perdavimo teisių į kokį nors objektą.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gavo 300 eurų projektui įgyvendinti. Dalis moksleivių nori išleisti pinigus tikslui pasiekti, kita dalis nori skirti daugiau lėšų savo asmeniniams poreikiams.
﻿
2. Užduočių tarpusavio sąveika
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl darbų arba atsakomybių paskirstymo.
Pavyzdys. Sprendžiant grupinę mokyklinę užduotį moksleivių grupė negali tarpusavyje susitarti dėl atsakomybių pasiskirstymo. Viena iš užduočių yra ženkliai sunkesnė už kitas ir niekas nenori jos imtis.
﻿
3. Skirtingas požiūris į tikslus
Konfliktuojančios pusės pateko į situaciją, kurioje, pavyzdžiui, gali būti keletas užduočių, ir kiekviena konflikto pusė gali siekti savo asmeninių tikslų.
Pavyzdys. Klasė gavo didelę užduotį, kurią atlikti paskirstė kelioms grupėms. Viena iš grupių ignoruoja projekto atlikimo datas, todėl nespėja atlikti savo dalies.
﻿
4. Skirtingi požiūriai į tikslo siekimo būdus
Konfliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet kiekviena iš pusių turi savo asmeninę nuomonę apie tai, kokiais būdais reikėtų tą padaryti.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gauna pakankamai sudėtingą užduotį, dalis moksleivių nori tiesiog surasti paruoštą informaciją internete, kita dalis nori sąžiningai surinkti informaciją, apdoroti ją ir savarankiškai parašyti referatą.
﻿
5. Netenkinanti komunikacija
Kofliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet neturi gebėjimo kokybiškai reikšti mintis, emocijas ir nuomones. Arba konfliktuojančios pusės yra atskirtos tarpininko, kuris nekokybiškai perduoda informaciją nuo vienos konfliktuojančios pusės kitai.
﻿
6. Psichologinių ypatybių skirtingumai
﻿
Konfliktai kyla tuomet, kai konflikto pusės priklauso skirtingoms amžiaus grupėms, skiriasi jų kultūra arba turi kitokio pobūdžio skirtingumų. Pavyzdžiui, dažnai vyresnio amžiaus žmonės turi savo asmeninę nuomonę dėl daugelio klausimų ir mano, kad jų amžius ir patirtis priimant sprendimą yra vertingiausi.
﻿
Pavyzdys Nr. 1. Paaugliai mėgsta nešioti sportinius batus be kojinių, o tėvai stengiasi priversti apsiauti kojines.
﻿
Pavyzdys Nr. 2. Mokytojas mokykloje nori gauti iš moksleivių atliktas užduotis, apipavidalintas tam tikru būdu – taip, kaip to reikalaujama pagal programą. Kai kurie moksleiviai žvelgia į užduoties atlikimą kūrybiškai ir apipavidalina ją ne taip, kaip reikalauja mokytojas. Dėl to mokytojas susidaro įspūdį, kad moksleiviai tingi ir neatsakingai žvelgia į darbą.
﻿
Gilinantis į konfliktines priežastis, svarbu suprasti kaip jie yra klasifikuojami. Pateiksime tris pagrindines kategorijas:
﻿
Konfliktų klasifikavimas pagal dalyvius:
• tarpasmeniniai;
• tarp asmenybės ir grupės;
• tarpgrupiniai.
﻿
Klasifikavimas pagal konfliktų turinį:
• konfliktai, turintys pagrindą – tai konfliktai, pagrįsti realia situacija, kuri turi būti išspręsta;
• konfliktai, netrintys pagrindo – tai konfliktai, kurie yra greičiau išgalvoti pačių konfliktuojančių pusių. Tokios situacijos labiau reikalauja laiko apmąstymui nei sprendimo, siekiant, kad konfliktuojančios pusės suprastų, kad konflikto išties nėra.
﻿
Klasifikavimas pagal funkcionalumą:
• Konstruktyvūs konfliktai. Tokių konfliktų rezultatas – teigiama patirtis, kurią gaus visos konflikto pusės, taip pat sustiprinti įgūdžiai konkrečiai problemai spręsti.
• Destruktyvūs konfliktai. Tokie konfliktai kelia daug neigiamų emocijų visoms konflikto pusėms ir gali būti ilgą laiką neišpręsti.
﻿
Konfliktogenai
﻿
Konfliktogenai – tai žodžiai ir poelgiai, kuriais žeminamas kito žmogaus orumas ir kartu provokuojamas destruktyvių konfliktų atsiradimas. Dauguma konfliktogenų nėra suplanuoti įžeidimai, neretu atveju žmogus gali sukurti konfliktogeną to net nepastebėdamas. Todėl kiekvienam žmogui yra svarbu stebėti savo elgesį ir atsisakyti poelgių, kuriais gali įžeisti kitą žmogų.
﻿
Pagrindiniai konfliktogenų tipai:
﻿
• Tobulumo siekimas;
• Agresyvumo išraiška;
• Egoizmo išraiška;
• Taisyklių nepaisymas;
• Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.
﻿
Kviečiame įsiskaityti į šią teorinę informaciją ir šioje veikloje kviesime apmąstyti, su kokiais konfliktais dažniausiai susiduriate jūs ir dėl kokių priežasčių. Tai geras įrankis pradėti savirefleksiją apie turimus elgesio modelius savyje. 

Get activity badge

Konfliktų atsiradimo priežastys Get this badge

Šis ženkliukas patvirtina, kad susipažinau plačiau su pateiktomis konfliktų priežastimis, klasifikacija bei apmąsčiau kokia konfliktinių situacijų raiška labiausiai dominuoja mano elgesio modeliuose. Tai padeda ugdytis savikritiškumą ir tarpasmeninių santykių valdymą.
﻿

You have to finish all tasks to get the badge

Tasks

Task no.1

Evidence verified by: one activity organiser

Kokios konfliktinės priežastys labiausiai dominuoja mano tarpasmeniniuose santykiuose ir dėl ko? 

Task no.2

Evidence verified by: one activity organiser

Kuri konfliktų atsiradimo priežastis mažiausiai dominuoja jūsų kasdieniame darbe? Dėl ko?

Task no.3

Evidence verified by: one activity organiser

Kaip atpažįstate konfliktines situacijas? Kokios jos dažniausiai būna ir kokius jausmus jums kelia?

Konfliktų sprendimo būdai

Mandatory

25 minutes

View full activity

Karštoji kėdė

Mandatory

45 minutes

View full activity

Skills

ESCO

#team-working

ESCO

#reflexion

ESCO

#apply problem solving in social service

ESCO

#forming of public opinion

ESCO

#conflict management

ESCO

#manage feedback

ESCO

#advise on conflict management

Activities: 3

Started: 10

Completed playlist: 0

Time to complete: 1 hour 30 minutes

Organisers

New Dimension in Career Guidance

Badgecraft hosts this platform and develops it together with leading educational organisations. The European Union's programme Erasmus+ granted co-funding for building the first version of this platform. Contact support@badgecraft.eu.